pilvingas

pilvìngas, -a adj. (1) KI296, Vl su dideliu pilvu: Aš gi pilvìnga, išstyręs (išstyrusi) ir vaikščiosiu Str. Ben[t] pilvìngas esu Slnt. Karvė priš turėjimą turia būti pilvingesnė Šts. ║ f. nėščia: Jijė pilvìnga, t. y. nėščia J.